Dūmų detektoriai

Kiekvieną parą gaisrų suvestinėse būna po kelis įrašus, kad namuose, kurios šeimininkavo ugnis, dūmų detektoriaus nebuvo. Gyventojai neretai teisinasi, kad nespėjo jo įsigyti.  Deja, tai neretai kainuoja gyvybę, prarandamas užgyventas turtas.  Todėl ugniagesiai gelbėtojai dar kartą primena, kad gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Yra rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje, ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai.

Įrengiant autonominius dūmų detektorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir  kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų.

Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais teks pakeisti elementus, patikrinti jo veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.

Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkių.

Renkantis autonominį dūmų detektorių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką įrenginį. Detektoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais, arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų). Detektoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kasmet būtina keisti maitinimo elementus). Dūmų detektorius galite rinktis pagal savo poreikius ir galimybes.

Šylant orams

Kiekvieną pavasarį, šylant orams, daugėja gaisrų atvirosiose teritorijose. Pernai Lietuvoje kilo 2905 tokie gaisrai. Neatsakingas kai kurių gyventojų elgesys padaro didelės žalos ne tik gamtai, bet ir jiems patiems, nes neretai deginat žolę liepsnos išplinta į gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.

Todėl pareigūnai įspėja gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi ir nedeginti žolės miškuose, durpynuose ir kitose atvirosiose teritorijose, o pastebėjus tokius gaisrus, nebūti abejingiems – nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Be to, jie primena, kad lauke prasidėjus maisto gaminimo ant žarijų sezonui, būtina laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, kurios numato, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.

Bendrasis pagalbos centras perima skambučius greitosios medicinos pagalbos tarnybos telefono numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

2021 m. vasario 25 d. Bendrasis pagalbos centras (BPC) perims greitosios medicinos pagalbos tarnybos trumpųjų telefono ryšio numerių 03, 103 ir 033 administravimą tose Vilniaus ir Utenos apskričių savivaldybėse, kurių teritoriją aptarnauja VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ dispečerinė.

Nuo vasario 25 d. 9 val. skambučiai trumpaisiais telefono ryšio numeriais 03, 103 ir 033 iš Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybių bus nukreipti į BPC Vilniaus skyrių.

BPC darbuotojai, atsiliepę į skambučius, kai norima išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, išsiaiškins įvykio vietos adresą, pagrindinį nusiskundimą ir šią informaciją kartu su skambučiu operatyviai perduos greitosios medicinos pagalbos dispečeriams, kurie toliau tęs pokalbį ir užtikrins atitinkamą reagavimą į pagalbos prašymą.

Neskubiems klausimams – medicinos konsultacijoms, kai nėra poreikio greitosios medicinos pagalbos tarnybai atvykti į įvykio vietą, mokamų paslaugų užsakymams yra skirtas naujas trumpasis numeris 113. Numeris 113, skirtingai nei numeris 112, neturi prioriteto ryšio tinkluose, taip pat skambinant juo nėra gaunami skambinančiųjų vietos nustatymo duomenys, reikalingi operatyviam reagavimui į pagalbos prašymus.

BPC turi perimti skambučius ryšio numeriais 03, 103 ir 033 visoje Lietuvos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą grafiką iki 2021 m. kovo 31 d. Pradedant nuo 2020 m. spalio mėnesio jau yra perimti ir administruojami greitosios medicinos pagalbos tarnybos trumpieji telefono ryšio numeriai Panevėžio, Klaipėdos ir Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stočių dispečerinių aptarnaujamose teritorijose. Perėmus skambučių srautus ir VšĮ „Greitosios medicinos pagalbos stotis“ dispečerinės aptarnaujamoje teritorijoje, BPC administruos trumpuosius greitosios medicinos pagalbos tarnybos skambučius jau didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl skubiosios pagalbos tarnybų trumpųjų telefono ryšio numerių, nuo 2021 m. spalio 1 d. visiems pagalbos prašymams Lietuvoje liks tik vienas skubiosios pagalbos telefono ryšio numeris – 112. Paskambinus senaisiais numeriais 01, 101, 011, 02, 102, 022, 03, 033 ir 103 automatiniu balso įrašu bus informuojama, kad pagalbos poreikio atveju reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Senieji numeriai bus nebenaudojami ir išjungti 2022 m. balandžio mėnesį.

Suodžių gaisrai sprogdina kaminus ir pleškina namus

Jeigu kūrenate krosnį ir išgirstate  kamine  stiprų gausmą, tarsi visas namas norėtų atsiplėšti nuo  žemės, nemanykite, kad atsidūrėte skraidančioje lėkštėje ar lėktuve.  Iš tiesų, tai ne kas kita, o taip dažniausiai apie užsidegusius suodžius jus informuoja namo kaminas.

„Didelė klaida manyti, kad suodžiai išdegs, ir nieko blogo nenutiks.  Iš tiesų, ugnis dūmtraukyje visada gali išplisti ir persimesti į degias konstrukcijas. Po tokio ugnies pasivaikščiojimo kamine, dažnai atsiranda plyšių, tad kitą kartą ugnis veikiausiai šėls ne tik kamine, bet ir name,“ –   sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Pasak jo, daugelio gaisrų būtų išvengta, jeigu gyventojai iš kaminų būtų išvalę suodžius, jei būtų užtinkavę juose atsiradusius įtrūkimus, o prie krosnių ir dūmtraukių nelaikytų degių medžiagų.

Štai ir šiandien šalyje dėl užsidegusių suodžių ugniagesiai jau vyko net keturis kartus.  Šį rytą Vilkaviškio rajone, Pilviškiuose, liepsnojant kamine suodžiams, užsidegė medinė kambario siena. Laimei, šis gaisras neišplito, o šeima neprarado namų.

Vien šią žiemą,  tai yra praėjusių metų gruodžio ir šių metų sausio ir vasario mėnesiais   ugniagesiai buvo 480 kartų kviesti dėl užsidegusių suodžių dūmtraukyje. Deja, gyventojai negirdi nuolatinių ugniagesių raginimų, kad juos būtina valyti, todėl ugnis vis dažniau „tikrina“ jų sandarumą.

Pats patikimiausias ir efektyviausias metodas, garantuojantis, kad suodžiai kamine neužsidegs, yra reguliarus mechaninis dūmtraukio valymas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis,   šią žiemą Lietuvoje kilo  per 1730 gaisrų, pusė jų –  gyvenamosios paskirties pastatuose. Ugnis šeimininkavo 875 namuose, tai net  40 proc. daugiau nei praėjusią žiemą.

Sudėtingomis oro sąlygomis, kol atvyks ugniagesiai, kilę gaisrai gali išplisti

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų imtis prevencinių priemonių, kurios, gausiai prisnigus, padėtų užtikrinti saugumą. Kai kurie keliai, ypač atokiose vietovėse, yra sunkiai pravažiuojami. Kilus gaisrui, ugniagesiai gelbėtojai gali kelyje sugaišti daugiau laiko.   Vien šiandien dėl lūžusių medžių ant pastatų, automobilių ir važiuojamosios kelio dalies ugniagesiai jau vyko  per 100 kartų, o į gaisrus skubėta 10 sykių.

„Norime įspėti gyventojus dėl gaisrų ir kitų nelaimių pavojaus. Didėja tikimybė, kad kilęs gaisras gali išplisti, kol sudėtingomis oro sąlygomis atvyks ugniagesiai. Todėl prašome nepamiršti saugumo kūrenant krosnis, neperkaitinti jų, taip pat atsargiai naudoti elektrinius šildymo prietaisus,“ – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas, primindamas, kad apie galimą pavojų reikėtų perspėti ir vienišus senolius bei kaimynus, jiems paskambinant telefonu.

Pavojų taip pat gali kelti smarkiai apsnigti medžiai ir stogai, todėl ugniagesiai gelbėtojai pataria nestatyti po jais automobilių.  Jų taip pat nereikėtų palikti ir po elektros perdavimo ir ryšių linijomis, nes gali trūkti laidai,  o pastebėjus nutrūkusius laidus, nereikėtų prie jų artintis ar jų liesti.

Išvykti iš namų rekomenduojama tik būtiniausiu atveju. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad užsnigti keliai, užvirtę ant važiuojamosios dangos medžiai bei didelė avarijų tikimybė, esant sudėtingoms oro sąlygoms,  gali kelti pavojų gyventojų sveikatai ir net gyvybei.

Ugniagesiai prašo gyventojų pasirūpinti kaimynų saugumu

Dėl pastaruoju metu daugėjančių skaudžių žūčių gaisruose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kreipiasi į gyventojus ir  prašo jų pasirūpinti ne tik savo, bet ir kaimynų saugumu. Nes tik saugiai elgdamiesi ir skatindami taip elgtis  kaimynus, galime išvengti daugelio nelaimių.

Ypatingą dėmesį ugniagesiai prašo atkreipti į vienišus garbingo amžiaus, turinčius negalią ar  sergančius kaimynus, kuriems gali būti reikalinga pagalba.

„Šiemet gaisruose  jau žuvo keturi gyventojai. Deja, artėjantys šalti orai ugniagesiams kelia itin didelį nerimą, nes pradėjus intensyviau kūrenti krosnis, taip pat didėja ir žūčių rizika gaisruose. Vien praėjusią žiemą juose žuvo 35 gyventojai, o per visus metus  pernai netekome   95 gyventojų, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.   –  Pandemijos metu negalėdami lankyti būstų, prašome, kad kaimynai pasidomėtų šalia gyvenančių saugumu, o sužinoję ar matydami galimą gaisro pavojų, praneštų apie tai  teritorinei priešgaisrinei  gelbėjimo tarnybai.“

Dažniausiai gaisruose žūsta vyrai, gyvenantys kaime. Žūstančiųjų amžiaus vidurkis – per 60 metų. Dažniausiai  ugnis gyvybes pasiglemžia antradieniais ir trečiadieniais, mėnesio viduryje. Dažniau žūstama dienos metu – nuo 8 val. iki 22 val.

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad nuo skaudžių pasekmių, kilus gaisrui,  gali išgelbėti namuose turimas dūmų detektorius.

Kilus gaisrui dūmų detektorius padidina galimybę išgyventi

Gruodžio 1-oji yra Europos šiaurės šalių autonominio dūmų detektoriaus diena. Šiandien yra gera proga patikrinti, ar jūsų dūmų detektorius veikia, ar nereikia pakeisti jo elemento, o jeigu dar neturite šio prietaiso – būtinai jį įsigykite. Dūmų detektorius padeda aptikti ne tik įsiplieskusį gaisrą, bet ir išgelbėti žmonių gyvybes.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien lapkričio mėnesį gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 194 gaisrai. Jų metu sudegė 136 gyvenamieji namai ir 56 butai daugiabučiuose. Iš jų tik 20 būstų buvo įrengti dūmų detektoriai. Tai ne tik dideli nuostoliai, bet ir prarastos gyvybės. Šiuose gaisruose žuvo 9 žmonės.

Gaisrai gyvenamuosiuose namuose kyla dėl trijų pagrindinių priežasčių: netvarkingų krosnių ir neišvalytų dūmtraukių, neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi ir rūkymo lovose bei netvarkingos elektros įrangos. Dėl netvarkingų krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei jų gedimo supleškėjo 76 gyventojų būstai. Neatsargus elgesys su ugnimi sukėlė 20, o neatsargus rūkymas – 10 gaisrų gyvenamuosiuose namuose ir butuose. Dėl netvarkingos elektros įrangos degėsiais virto 21 būstas.

Tokių skaudžių nelaimių būtų buvę mažiau, jeigu gyventojai savo būstuose būtų įsirengę autonominius dūmų detektorius. Deja, juos savo namuose turi tik šiek tiek daugiau kaip pusė šalies gyventojų.

Audriaus Alaunio nuotrauka   

Šviestuvas – galimo gaisro šaltinis?

„Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad pastaruoju metu nemažai gaisrų kyla dėl buityje naudojamų šviestuvų ir netvarkingos elektros įrangos. Šiemet dėl netvarkingos elektros įrangos kilo 564 gaisrai. Jų metu žuvo 5 žmonės, sudegė 46 pastatai“, – sako  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.

Šių metų spalio 21 d. dėl rūsyje užsidegusio šviestuvo gaisras kilo Kaišiadorių vaikų lopšelyje-darželyje „Spindulys“.  Gaisro metu iš pastato teko evakuoti 147 vaikus, iš jų 11 pačių mažiausiųjų buvo nuvesta į saugias patalpas viduje.

Rugsėjo mėnesį Švenčionių rajone, Cirkliškio kaime, profesinio rengimo centro valgyklos virtuvėje degė lubinis šviestuvas.

Pernai rugsėjo mėnesį lubų šviestuvas degė Vilniuje, Filaretų gatvėje, Petro Vileišio progimnazijos sporto salėje. Ugniagesiai pastatė ištraukiamąsias kopėčias ir nukabino jį. Moksleiviai ir mokytojai nebuvo evakuoti.

Tų pačių metų rugsėjo naktį gautas pranešimas apie Pasvalyje, Vilniaus g., užsidegusį prekybos centro sandėlį. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, prekybos centro sandėlio palubėje degė šviestuvas ir laidai.

2018 m. birželio 1 d. buvo pranešta, kad Santaros klinikose, trečiajame aukšte, dega lubos. Dėl gaisro iš klinikų buvo evakuoti žmonės. Ligoninėje degė šviestuvas, kurį darbuotojai užgesino dar iki ugniagesių atvykimo.

„Buityje galima aptikti įvairiausių naudojamų šviesos šaltinių, nuo kaitrinės lemputės iki šiuolaikiško LED šviestuvo. Gyventojams norėtume priminti, kad norint išvengti gaisrų, kylančių dėl šviestuvų, reikėtų laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir gamintojo numatytų  saugos reikalavimų“, – sako  A. Česūnas.

Pasak priešgaisrinės priežiūros specialisto, dažniausiai tokie gaisrai kyla, nes nesilaikoma minimalaus atstumo nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, elektros šviestuvuose naudojamos didesnės galios elektros lemputės, negu nurodyta šviestuvų techninėse charakteristikose, elektros šviestuvai eksploatuojami be gaubtų, kai jie yra gamintojų numatyti.

A. Česūnas taip pat primena, kad draudžiama kabinti elektros šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laidų ir kabelių, jeigu tokio kabinamo būdo nenumato gamintojas. „Taip pat, kad nekiltų gaisras, neuždenkite toršerų ir stalinių šviestuvų degiomis medžiagomis, o išeidami iš kambario išjunkite šviestuvą“, – sako jis.