Vykdoma gaisrų prevencijos Utenos rajono savivaldybėje 2022–2024 programa

 Saugumo problemų aktualumas visada yra akivaizdus ir to negalime pamiršti. Per šimtmečius žmonių bendruomenė gaisrų prevencijos srityje sukaupė nemažą patirtį, tačiau nesaugus žmogaus  elgesys buityje ir gamtoje dar egzistuoja.  Egzistuoja paradoksas: žmogus daug metų kuria ir tobulina technines priemones, siekdamas užtikrinti savo egzistencijos saugumą ir komfortą, tačiau iškilus ekstremaliai situacijai dažnai sutrinka ir nežino kaip jomis naudotis. Kita problema yra  asmens aplaidumas, su saugumo reikalavimais nesuderintas žmogaus elgesys yra priežastinis ryšys kilti gaisrams.

                  Per pirmąjį 2022 metų pusmetį Lietuvoje kilo 5275 gaisrai, kuriuose žuvo 39 žmonės, o 81 gyventojas patyrė traumų. Per pirmąjį šių metų pusmetį miestuose žuvo 9 žmonės (23 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 30 (77 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 3,3 karto daugiau žmonių nei miestuose. Aštuoni gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje, po septynis – Kauno ir Panevėžio apskrityse, po 5 –  Utenos (iš jų 1 – Utenos rajono savivaldybėje)  ir Šiaulių apskrityse, 3 – Klaipėdos,  2 –  Alytaus, po 1 – Marijampolės ir Telšių apskrityse, o Tauragės apskrityje žūčių gaisruose pavyko išvengti. 

                   Analizuojant priežastis nustatyta, kad 14 – gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo,  7 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 6 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po 2 – dėl pašalinio ugnies šaltinio ir dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 1 – dėl kitų priežasčių. Dar 7 žmonių žūties priežastys tikslinamos.

                   Utenos rajono savivaldybėje pirmąjį šių metų pusmetį kilo 56 gaisrai. Žuvo 1 žmogus. Pagal Utenos rajono seniūnijas: 12 – gaisrų kilo Utenos, 6 – Vyžuonų, 5 – Leliūnų, po 4 – Daugailių ir Sudeikių, 3 – Tauragnų, 2 – Užpalių, po 1 – Kuktiškių ir Saldutiškio. 

                   Pagrindinės priežastys: 21 – neatsargus elgesys su ugnimi arba rūkymas, 20 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 9 –  žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas, 3 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir kt.

                  Siekiant sumažinti užsidegimų riziką gamtoje ir buityje  birželio 29–30 dienomis, vykdant Gaisrų prevencijos Utenos rajono savivaldybėje 2022–2024 programą, Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba kartu su Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir seniūnijų specialistais lankėsi Kuktiškių ir Utenos seniūnijų gyventojų gyvenamuosiuose būstuose, įvertino būstų priešgaisrinę būklę, iškilus poreikiui, įrengė autonominius dūmų jutiklius, anglies monoksido detektorius, konsultavo dūmtraukių, šildymo įrenginių eksploatavimo klausimais bei pagal poreikį išdalino gesintuvus. Dūmų, smalkių detektoriai ir gesintuvai įsigyti savivaldybės biudžeto lėšomis.

Plane numatytos priemonės įgyvendinamos siekiant sumažinti gaisrų gyventojų būstuose ir juose žūstančių žmonių skaičių. Pažymėtina, kad apie 90 proc. žūčių dėl gaisro įvyksta gyvenamosiose patalpose. Paprastai, per gaisrus žuvusius žmones mirtis ištinka gyvenamojoje aplinkoje – kai gaisras kyla rūkant lovoje, nesirūpinant kūrenamų krosnių saugumu, nevalant kaminų ir kt. Tikėtina, kad dūmų signalizatoriai padės sumažinti mirčių skaičių dėl gaisro. Taip pat turbūt niekas nesusimastė, kad toks nekaltas daiktas kaip krosnis galėtų būti mirtinai pavojingas? Statistika byloja, kad kasmet Lietuvoje apsinuodijimų smalkėmis daugėja. Smalkės arba kitaip anglies monoksidas (cheminė formulė CO) yra labai klastingos, nes jos neturi kvapo, skonio ar spalvos, todėl sunku pastebėti jo nuotėkį. Smalkes gali išskirti ne tik netvarkingos krosnys ar židiniai, bet ir modernūs dujiniai katilai, naudojami vandens ar patalpų šildymui. Esant netvarkingai ventiliacijos sistemai ar pasikeitus aplinkos sąlygoms anglies monoksidas išsiskiria ne į lauką, o į patalpas. Taip pat nustatyta, kad viena pagrindinių gaisrų butuose ir privačiuose namuose priežasčių – sugedusios elektros sistemos. Gaisrų sukelti nuostoliai yra vieni didžiausių, tačiau gyventojai dar nėra pasirūpinę net pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Lietuvoje galiojančiose Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse yra apibrėžta prievolė turėti gesintuvus individualių gyvenamųjų namų patalpose. Šiai dienai aplankyta daugiu nei 40 gyvenamųjų namų. Ir toliau numatyta įgyvendinti gaisrų prevencijos priemones, iki metų pabaigos aplankant visus sąraše įrašytus 121 seniūnijų gyventojus.

Parengė Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba

Renginys „Saugi vasara prie vandens“

Birželio 8 d. prie Dauniškio ežero fontano vyko  interaktyvūs trečiadienio rytai vaikams atidarymo šventė „Saugi vasara prie vandens“.  Renginyje dalyvavo Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos, Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus ir Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojai. 

Į atidarymo šventę susirinko  apie 70 Utenos mokyklos-vaikų darželio „Varpelis“ vaikų, kurie išklausė Panevėžio priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos informaciją apie saugų elgesį vandenyje ir prie jo, susipažino su gelbėtojų įranga, stebėjo inscenizuotus skenduolio gelbėjimo veiksmus bei pristatė ugniagesio gelbėtojo profesiją. Savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos direktorius Algirdas Sirvydis papasakojo apie tarnybos funkcijas, vykdomą prevencinį projektą „Apsaugok save ir artimą nuo gaisrų“  bei šio projekto akciją „Būk saugus, mokiny!, vaikams padalino projekto lėšomis įsigytas priemones.  Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai priminė  Savivaldybės priimtas Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo Utenos rajono savivaldybėje taisykles, palinkėjo smagios ir saugios vasaros.

Informaciją parengė Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba.

Atvirų durų diena Tauragnų ugniagesių komandoje

Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, įgyvendindama gaisrų prevencijos projektą „Apsaugok save ir artimą nuo gaisrų“, kartu su partneriais – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriumi –  gegužės 30 d. organizavo Utenos rajono mokiniams atvirų durų dieną Tauragnų ugniagesių komandoje. Įvyko du užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 47 dalyviai.  Žingeidžiausi buvo Krašuonos progimnazijos Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės skyriaus pradinukai, prie kurių prisijungė ir šio skyriaus ikimokyklinukai.

Šio prevencinio projekto tikslas – supažindinti Utenos rajono mokinius su saugaus elgesio taisyklėmis buityje ir gamtoje, populiarinti pilietiškumo pavyzdžius, motyvuoti mokinius pilietiškai ir savanoriškai veiklai gaisrinės saugos srityje. Projektas parengtas vykdant Gaisrų prevencijos Utenos rajono savivaldybėje 2022–2024 metų programą.

Susitikimo metu pravestos paskaitos priešgaisrine tematika. Mokiniai buvo supažindinti su fiziškai ir psichologiškai sunkiu ugniagesių gelbėtojų darbu, jie apžiūrėjo gaisrų gesinimo įrangą, automobilius, kuriais ugniagesiai gelbėtojai vyksta į iškvietimą. Taip pat turėjo galimybę pamatyti ugniagesių gelbėtojų uniformas, šalmus ir net pasimatuoti, sužinoti, kad ugniagesiai ne tik gesina gaisrus, bet ir padeda gyventojams stichinių, gamtinių ir buitinių nelaimių  metu, talkina kitoms specialiosioms tarnyboms  gelbstint žmones. Ugniagesiai papasakojo apie savo darbą,  aiškino kaip išvengti gaisro, supažindino su saugaus elgesio taisyklėmis buityje ir gamtoje. Vaikai jau žino, kokiu numeriu skambinti kilus gaisrui, kaip apsaugoti save ir kitą žmogų. Visiems dalyviams išdalinti tušinukai bei lankstinukai ir knygelės,  pamokančios kaip išvengti gaisro ir kaip elgtis jam kilus.

 Informaciją parengė Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba

Sveikinimas

Sveikinimas

Gegužės 4-oji – Šv. Florijono – gaisrų sergėtojo – diena.

Šv. Florijono kultas atgijo XIX–XX a. ieškant globos gaisrų, katastrofų bei epidemijų atvejais. Istorijos šaltiniai byloja, kad tai buvo romėnų karys, atsivertęs į krikščionybę ir už tai apie 304-uosius metus nukankintas. Viduramžiais paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų.

Lietuvoje nuo seno tikima, kad Šv. Florijonas sergėja nuo gaisrų ir panašių nelaimių. Jo skulptūros buvo statomos aukštai, dažniausiai koplytstulpiuose prie sodybų bei miestelių centruose.

Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki II-ojo Pasaulinio karo, o atkūrus nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente.

Ugniagesiai šventę pasitinka nuveikę nemažai darbų. 2021 metais Utenos mieste ir rajone teko gesinti 123 gaisrus, atlikti 216 įvairių gelbėjimo darbų. Už šių skaičių slypi netik kelios dešimtus tūkstančių kubų vandens bet ir nemažas kiekis ugniagesių išlieto prakaito siekiant išvengti didesnės žalos turtui, gamtai ar net gyvybei.

Gerbiami ugniagesiai. Dėkodamas už sunkų ir atsakingą darbą sveikinu Jus su profesine švente!

Linkiu, kad  kasdieninėje kovoje su ugnimi bei vykdant gelbėjimo darbus, Jums visada užtektų ryžto, drąsos ir stiprybės!

Su profesine švente!!!

Utenos rajono savivaldybės

Priešgaisrinės tarnybos direktorius                                                               Algirdas Sirvydis

Pareigūnai pasirūpino, kad gyventojai būtų saugesni

Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams vykdant prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“ ir lankant garbaus amžiaus vienišus Saldutiškio seniūnijos gyventojus, prie jų prisijungė Utenos AVPK veiklos skyriaus ir Utenos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, akcijoje dalyvavo ir Saldutiškio seniūnijos seniūnas bei socialinė darbuotoja, kurie vykdė prevencinę akciją „Savo kieme aš saugus“.

Rūpinantis gyventojų saugumu gyvenamuosiuose būstuose buvo įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai, įvertinti šildymo įrenginiai, elektros instaliacija. O policijos  bei savivaldybės pareigūnai gyventojams sumontavo LED šviestuvus su judesio davikliais ir saulės baterijomis. Gyventojai nuoširdžiai padėkojo už dėmesį bei rūpestį, nes jų gyvenamoji aplinka tapo saugesnė.

Kaip šildymo sezono metu išvengti gaisro?

Netvarkingi šildymo įrenginiai ir dūmtraukiai – viena  dažniausių gaisrų priežasčių. Kasmet  šalyje dėl jų kylantys gaisrai palieka šimtus gyventojų be pastogės ir turto pačiu atšiauriausiu metų laiku, o kartais  juose net ir žūstama.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien  šiemet dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų  ir gedimų  kilo 978 gaisrai.

Ugniagesiai nuolat primena, kad prieš pradedant šildymo sezoną privalu išsivalyti dūmtraukius, o jeigu jie buvo išvalyti, būtina patikrinti,  ar per vasarą paukščiai ir vabzdžiai neprinešė į juos pašalinių daiktų. Deja,  dar pasitaiko ir klaidingai mąstančių, kad neva  sumontavus į seną mūrinį dūmtraukį metalinį įdėklą, jo valyti nereikia.

„Iš tiesų, dūmtraukio įdėklas, turintis lygias vidines sieneles, palengvina suodžių valymą iš dūmtraukio, apsaugo mūrinio dūmtraukio konstrukciją nuo eksploatacijos metu susikaupiančių dervų ir rūgščių ardančio poveikio, bet suodžiai savaime nuo vidinių jo sienelių nedingsta,“ –  sako  Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Jonas Jočys, primindamas, kad eksploatacijos metu dūmtraukiai ir dūmtakiai  turėtų būti valomi ne rečiau kaip  kartą per 3 mėnesius.

Pasak jo, kūrenant drėgnu, sakingu ar dūmingu kuru, dūmtraukis užsiterš greičiau, o jei  dūmtraukiu kils vėsesnis dūmas, didesnė tikimybė, kad jame susidarys dervos,  kurias kur kas  sunkiau išvalyti, nei  suodžius.

„Būna ir taip, kad smarkiai dervomis apaugusių dūmtraukio vidinių sienelių neįstengia išvalyti net ir specialistai. Tokiu atveju belieka tik keisti dūmtraukio įdėklą, jei toks yra įmontuotas, o jei jo nėra – kartais tenka keisti net dūmtraukio konstrukciją, – sako J. Jočys. – Ekonominis motyvas paprastas – kur kas pigiau pasikeisti įdėklą, nei visą dūmtraukį. Įdėklas pranašesnis ir  tuo, kad jį montuojantys meistrai patogiai įrengia pravalos dureles, per kurias dūmtraukį lengviau galima išvalyti iš vidaus vos kelias dešimtis eurų kainuojančia įranga, žvarbiu oru nesiropščiant ant apšalusio ir slidaus stogo“.

Jo teigimu, delsimas sulaukti palankesnių orų dūmtraukio valymui – tai bene pagrindinė degančių suodžių dūmtraukiuose priežastis. Beje, pasirenkant ar įrenginėjant šildymo įrenginį J. Jočys pataria, kad dėl dūmtraukio priežiūros pravartu pasitarti ir su specialistais.

Pagal galiojančių normų reikalavimus, metaliniai įdėklai privalomi visiems įrengiamiems pilnavidurių plytų dūmtraukiams (išskyrus molio plytų dūmtraukius). O įrengiant, perstatant ar remontuojant kietojo kuro šildymo įrenginius, būtina vadovautis „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėmis“.

„Ypač derėtų pasirūpinti senomis krosnimis. Prieš šildymo sezoną būtina patikrinti jų pakuros durelių sandarumą, o mūrinius dūmtraukius ir šildymo sienas su dūmų kanalais išbalinti. Itin svarbu tai padaryti palėpėse ir kitose sunkiau prieinamose vietose, nes ant išbalintų konstrukcijų lengviau bus įžiūrimi eksploatacijos metu atsiradę įtrūkimai, kuriuos reikia sandarinti nedelsiant,“ – primena J. Jočys.

Eksploatuojant šildymo įrenginius, kad ugnis nenusiaubtų namų, malkas draudžiama laikyti arčiau kaip 1 m nuo pakuros, taip pat kūrenant krosnis palikti praviras dureles bei  džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo šildymo įrenginių, o besikūrenančias krosnis ir židinius – palikti be priežiūros, ar jų priežiūrą patikėti mažamečiams vaikams, įkurti įrenginius degiais ir labai degiais skysčiais, šalia besikūrenančių įrenginių naudoti aerozolinius purškiklius, kitas lakias, galinčias užsidegti medžiagas.

1. Jočys pataria ne tik būtinai įsirengti autonominį dūmų detektorių, bet ir prasidedant šildymo sezonui  patikrinti jų veikimą: „Taip pat būtina žinoti, kad nuo pražūtingo smalkių poveikio saugo smalkių detektoriai. Juos rekomenduojama įsirengti tose patalpose, kur naudojami židiniai, krosnys ir kiti atviro degimo įrenginiai. Linkime saugaus šildymo sezono. Ir niekada nereikėtų pamiršti, kad ugnis ne tik  suteikia mūsų namams šilumą ir jaukumą, tačiau labai skaudžiai baudžia, jei su ja elgiamės nepagarbiai ir aplaidžiai.“

Aktualūs patarimai

Kaip pasiruošti Baltarusijos atominės elektrinės avarijai?